išdainuoti — išdainúoti vksm. Išdainúoti áukštas gaidàs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
išdūsauti — vksm. Tolesniùs įspūdžius tegãlime išáikčioti ir išdūsauti, gal dar išdainúoti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apdainuoti — tr. 1. dainomis pavaizduoti: Bernai iš eilės visus apdainãvo: ir šleivus, ir kreivus Rm. Ir liko šitie kalnai pliki ir kelmuoti, aplaistyti ašarom, giesme apdainuoti A.Baran. | refl. tr.: Aniedvi apsidainavo kits kitą gerdamos J. 2. rš prk.… … Dictionary of the Lithuanian Language
atidainuoti — 1. tr. dainuoti iki valiai: Ji viena už visus atidainãvo Gs. | refl.: Per brolio veseliją atsidainãvom, kiek tik norėjom Lp. 2. intr. ateiti dainuojant: Eina berneliai, atadainuoja, šviesios dalgelės atablizguoja Ml. 3. tr. atsakyti dainavimu:… … Dictionary of the Lithuanian Language
daina — dainà sf. (4) K, (3) Plv, daina (1) Btg 1. R nedidelis liaudies arba individualiosios kūrybos žodinis muzikos kūrinys: Užtraukė vyrai dainą Gs. Ot šita graži daina Gg. Liuob išeisma į vieškelį, ka užplėšma kokią dainą, tai laukai skleisias Krš.… … Dictionary of the Lithuanian Language
dainuoti — dainuoti, uoja, ãvo 1. tr., intr. J atlikti vokalinį kūrinį, dainą traukti: Susėdę už stalo pradėkim dainuoti Dkš. Dainuok, sesytė, ko nedainuoji? Sch5. Dainą dainuoti K. Kiauliškas dainas dainuot ir žviegt užsimanė K.Donel. Eglė jiems dainuoja… … Dictionary of the Lithuanian Language
išdainiuoti — Jnš žr. išdainuoti 5: Visas būrys išdainiãvo į laukus Vvr. dainiuoti; įdainiuoti; išdainiuoti; nudainiuoti; padainiuoti; pardainiuoti; pradainiuoti; pridainiuoti; sudainiuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
išdainydinti — Lkž caus. išdainuoti 1. dainydinti; išdainydinti … Dictionary of the Lithuanian Language
išlakštuoti — 1 išlakštuoti tr. 1. Smn, Drsk, Ppr išvilioti, išprašyti lakštavimu: Ir iškukavo, ir išlakštavo iš motulės dukrelę KrvD216. 2. išdainuoti (visas dainas): Išlakštavau visas daineles Švnč. lakštuoti; atlakštuoti; įlakštuoti; išlakštuoti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išloti — 1. tr. lojimu išvaryti, išvadinti: Iš kiemo šunes jo nebeišlos rš. ^ Tą, sako, išlojo jau šunys, beje: numirė, pragaišo ar išejo kur kas nebgrįžtinai S.Dauk. 2. intr. pajėgti loti: Kai užsismaugia, tai nebeišloja Pc. Šunys lojo kiek tik… … Dictionary of the Lithuanian Language
